Iduna siejama su senosios skandinavų mitologijos atjaunėjimo samprata. Jos vardas dažniausiai aiškinamas kaip susijęs su jaunyste, atsinaujinimu arba gyvybingumu.
Senosios skandinavų kalbos forma Iðunn lietuviškai dažnai perteikiama kaip Iduna arba Idun. Pažodinis aiškinimas nėra visiškai vienodas, nes kalbininkai diskutuoja dėl tikslios žodžio darybos. Viena tradicija vardą sieja su amžino atsinaujinimo idėja. Kita aiškinimo kryptis pabrėžia ryšį su vaisingumu ir gyvybės tęstinumu.
Skandinavų mitologijoje Iduna saugojo auksinius obuolius. Dievai juos valgė, kad išlaikytų jaunystę ir dievišką gyvybingumą. Šis pasakojimas yra mitologinis šaltinis, o ne istorinis faktas.
Simboliniu lygmeniu vardas gali reikšti pavasarinį atsinaujinimą, augimą ir laiko poveikio įveikimą. Šiaurės Europos kultūriniame kontekste jis primena gamtos cikliškumą. Šiuolaikinėje vartosenoje Iduna dažnai suvokiama kaip jaunystės, gyvybės ir atsinaujinimo simbolis.
