Hugonas siejamas su senovės germanų žodžiu „hug“, reiškiančiu protą, mąstymą arba dvasią. Pažodžiui ši reikšmė lietuviškai perteikiama kaip „protas“ arba „dvasia“.
Reikšmė susijusi su vidiniu suvokimu, mintimis ir dvasiniu pasauliu. Tai kalbinė interpretacija, o ne paties žmogaus savybių apibūdinimas. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma artima reikšmė „šviesus protas“.
Vakarų Europos krikščioniškoje tradicijoje reikšmė įgijo papildomą kultūrinį atspalvį. Ją sustiprino šventųjų ir dvasininkų, turėjusių šį vardą, atminimas. Viduramžių tekstuose protas dažnai sietas su išmintimi, mokymusi ir gebėjimu atskirti tiesą.
Hugonas gali būti aiškinamas ir kaip „mąstantis žmogus“, tačiau tai jau simbolinis aiškinimas. Germanų tradicijoje žodis „hug“ reiškė ne vien intelektą. Jis galėjo apimti mintis, sąmonę, dvasią bei vidinį nusiteikimą.
Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo suvokiama nevienodai. Ankstyvuoju laikotarpiu ji buvo susijusi su dvasine sąmone. Vėliau dažniau pabrėžtas protas, išmintis ir intelektualus suvokimas.
