Huberto reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „šviesus protas“ arba „spindinti dvasia“. Šis aiškinimas siejamas su senosios aukštaičių vokiečių kalbos žodžiais hug ir beraht. Žodis hug reiškia protą, dvasią arba mąstymą, o beraht reiškia šviesų, spindintį ar garsų.
Pažodinė reikšmė jungia vidinį mąstymą su šviesa. Todėl Hubertas simboliškai gali reikšti aiškų protą, kilnią dvasią ir gerą vardą. Šios simbolinės interpretacijos nėra mokslinis žmogaus savybių apibūdinimas.
Germanų vardų tradicijoje šviesa dažnai siejama su garbe, aiškumu ir matomu autoritetu. Dvasios arba proto sąvoka nurodo vidinį sąmoningumą, išmintį ir gebėjimą suvokti aplinką. Religinėje kultūroje reikšmė vėliau įgijo moralinį atspalvį. Ji pradėta sieti su sąžiningumu, dvasiniu budrumu ir tarnyste bendruomenei.
Kai kuriuose šaltiniuose Huberto reikšmė verčiama kaip „šviesus protas“, kituose – „spindinti dvasia“. Abu aiškinimai remiasi tais pačiais senaisiais kalbos elementais. Skirtingais laikotarpiais šis vardas galėjo pabrėžti protinį aiškumą, garbingą reputaciją arba religinį uolumą.
