Honorijus reiškia „garbingas“, „pagarbus“ arba „susijęs su garbe“. Pažodinė reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu honor, reiškiančiu garbę, pagarbą ir pripažinimą.
Ši reikšmė senovės Romoje buvo susijusi su visuomeniniu autoritetu, reputacija ir pelnytu įvertinimu. Garbė dažnai rodė žmogaus padėtį bendruomenėje bei jo atliktas pareigas. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje garbingumas sietas su dorumu, ištikimybe ir pagarba artimui.
Honorijus simboliškai gali reikšti kilnumą, sąžiningumą ir atsakomybę. Tokios sąsajos priklauso kultūriniams aiškinimams, todėl jos neapibūdina kiekvieno vardą turinčio žmogaus. Viduramžių Europoje garbė dažnai buvo siejama su religine tarnyste, riteryste ir viešu pasitikėjimu.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir „garbės vertas“ reikšmė. Šis variantas pabrėžia ne pačią garbę, o jos pelnymą elgesiu bei darbais. Skirtingais laikotarpiais žodis garbė reiškė socialinį pripažinimą, moralinį autoritetą arba ištikimybę nustatytoms vertybėms.
