Honorata pažodžiui reiškia „gerbiama“, „pagerbta“ arba „garbinga“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu honoratus, reiškiančiu pagerbtą, kilnią ar visuomenėje gerbiamą asmenį.
Reikšmės pagrindas yra lotyniškas žodis honor, verčiamas kaip „garbė“, „orumas“ arba „pagarba“. Todėl Honorata semantiškai siejama su pripažinimu, pagarbiu elgesiu ir aukšta moraline laikysena.
Senovės Romos kultūroje garbė buvo svarbi visuomeninės padėties ir reputacijos dalis. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo dvasinį atspalvį. Ji galėjo reikšti pagarbą Dievui, šventumui ir doram gyvenimui.
Skirtinguose laikotarpiuose vardas buvo suvokiamas nevienodai. Vienur jis pabrėžė visuomeninį pripažinimą, kitur – vidinį orumą ir sąžiningumą. Simboliniuose aiškinimuose vardas dažnai siejamas su pagarba, kilnumu bei atsakomybe.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir artima reikšmė „ta, kuri verta pagarbos“. Tai nėra atskira pažodinė reikšmė, o platesnis lotyniško žodžio aiškinimas. Todėl pagrindinė vardo reikšmė išlieka susijusi su garbe ir pagarba.
