Hiliarijonas reiškia „džiaugsmingas“, „linksmas“ arba „malonus“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu hilaros, reiškiančiu džiaugsmingą, linksmą ir palankiai nusiteikusį. Pažodinė reikšmė pabrėžia emocinį šviesumą, geranoriškumą ir palankų santykį su aplinka.
Antikos graikų kalboje žodis hilaros galėjo apibūdinti žmogaus nuotaiką, elgesį arba dievybei skirtą palankią laikyseną. Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo papildomą dvasinį atspalvį. Džiaugsmas buvo siejamas su vidine ramybe, viltimi ir pasitikėjimu Dievu.
Lotyniškuose tekstuose reikšmės laukas išliko artimas pradiniam graikiškam aiškinimui. Vėlesniais laikotarpiais vardas dažnai suvoktas kaip palinkėjimas gyventi šviesiai ir skleisti gerą nuotaiką. Tai kultūrinė simbolika, o ne tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Hiliarijono reikšmė skirtingose tradicijose gali būti aiškinama nevienodai. Vienur labiau pabrėžiamas linksmumas, kitur dvasinis džiaugsmas arba malonus bendravimas. Hiliarijonas todėl pirmiausia siejamas su džiaugsmo, palankumo ir šviesios nuostatos vaizdiniais.
