Hilda reiškia „kova“ arba „mūšis“. Ši reikšmė siejama su senąja germanų šaknimi *hildiz, reiškiančia ginkluotą susirėmimą.
Pažodinis vertimas į lietuvių kalbą yra „kova“. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir artimas aiškinimas „mūšis“ arba „mūšio dalyvė“. Šie variantai kyla iš tos pačios senosios kalbinės šaknies.
Germanų tradicijose kova dažnai reiškė ne vien karinį susidūrimą. Ji galėjo simbolizuoti pareigos vykdymą, bendruomenės gynimą ir ryžtą pavojingomis aplinkybėmis. Tokia simbolika priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne pažodinei vardo reikšmei.
Skandinavų mitologijoje žodis hildr siejamas su mūšio vaizdiniais ir antgamtinėmis mūšio figūromis. Krikščioniškame kontekste reikšmė vėliau galėjo būti aiškinama kaip dvasinė kova, ištvermė ir pasiryžimas ginti tikėjimą.
Viduramžių tekstuose kovos reikšmės vardai neretai buvo suvokiami kaip garbės, atsakomybės ir apsaugos simboliai. Šiuolaikiniame vartojime Hilda dažniausiai suprantama kaip istorinę germanų reikšmę išlaikęs vardas.
