Hilarija reiškia „linksma“, „džiaugsminga“ arba „maloni“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu hilarus, lietuviškai reiškiančiu linksmą, džiugų ir pakilios nuotaikos žmogų.
Pažodinė reikšmė pabrėžia emocinį šviesumą, o ne išorinį triukšmingumą. Ji gali apibūdinti džiaugsmingą nuotaiką, nuoširdų palankumą ir gebėjimą suteikti aplinkai jaukumo. Tokia interpretacija yra kalbinė, todėl neapibrėžia konkretaus žmogaus elgesio.
Senovės romėnų kultūroje žodis hilarus buvo vartojamas kalbant apie linksmumą, gerą nuotaiką ir džiaugsmingą būseną. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje panašūs žodžiai siejosi su džiaugsmu, viltimi ir vidine šviesa. Tai kultūrinės asociacijos, o ne tiesioginis religinis vardo aiškinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė perteikiama kaip „džiaugsminga“, kituose – kaip „linksma“ arba „maloni“. Šie variantai kyla iš tos pačios semantinės grupės. Hilarija dažniausiai suvokiama kaip vardas, reiškiantis džiaugsmingą ir šviesią nuostatą.
