Hiacinta reiškia hiacinto žiedą, siejamą su graikišku žodžiu hyákinthos. Lietuviškai šis žodis verčiamas kaip „hiacintas“, žydintis augalas ir jo žiedas.
Pažodinė reikšmė remiasi augalo pavadinimu, todėl ji pirmiausia nurodo botaninį simbolį. Hiacinto žiedai skleidžia sodrų aromatą ir dažnai siejami su pavasario atbudimu. Šis aiškinimas yra tiesioginis, nes vardas sutampa su gėlės pavadinimu.
Senovės graikų kultūroje hiacintas buvo siejamas su mitu apie Hiacintą. Pasakojime gėlė atsirado po jaunuolio mirties, todėl jos simbolika apėmė atminimą, gedulą ir trapų grožį. Tai kultūrinė interpretacija, o ne pažodinis vardo vertimas.
Vėlesnėse Europos tradicijose hiacintas dažnai simbolizavo pavasarį, atsinaujinimą ir puošnumą. Krikščioniškoje dailėje gėlės reikšmė priklausė nuo spalvos bei konkretaus kūrinio. Mėlyni ir violetiniai atspalviai neretai siejami su pagarba, ramybe arba dvasiniu susikaupimu.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Hiacinta suprantama kaip „hiacinto gėlė“ arba „hiacinto žiedas“. Šios formuluotės perteikia tą pačią pagrindinę reikšmę, tačiau skirtingai pabrėžia augalą arba jo žiedą.
