Hermiona siejama su senovės graikų forma Ἑρμιόνη, lietuviškai perteikiama kaip Hermio vardas arba Hermio moteriškoji forma. Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė, nes senovės graikų vardų aiškinimai remiasi skirtingais kalbos ir mitologijos šaltiniais.
Hermiona dažniausiai aiškinama kaip vardas, susijęs su dievu Hermiu. Senovės graikų tradicijoje Hermis buvo keliautojų, pasiuntinių, prekybos ir iškalbos globėjas. Todėl vardui simboliškai priskiriamas ryšys su tarpininkavimu, žiniomis ir judėjimu. Šie simboliai priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne tiesioginiam žodyno vertimui.
Kitas aiškinimas vardą sieja su Hermio vardu per moteriškąją gramatinę formą. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama ne atskira reikšmė, o priklausymas Hermio vardų grupei. Dėl to Hermiona gali būti suprantama kaip „Hermį primenanti“ arba „Hermio globojama“.
Graikų mitologijoje Hermiona buvo Menelajo ir Helenos duktė. Šis pasakojimas suteikė vardui aiškų mitologinį ir literatūrinį kontekstą. Vėlesnėje Europos kultūroje vardas buvo suvokiamas per antikinį paveldą, literatūrą ir scenos kūrinius. Hermiona nėra tikslus lietuviškas bendrinis žodis, todėl jos reikšmė aiškinama pirmiausia per graikų kalbą, mitologiją ir vardų istoriją.
