Herbertas reiškia „šviesi kariuomenė“ arba „spindinti kariauna“. Pažodžiui ši reikšmė jungia dvi senovės germanų sąvokas. Pirmoji reiškia kariuomenę, o antroji nurodo šviesumą, spindesį arba garsumą.
Originalus žodis siejamas su germanų vardų dėmenimis *heri* ir *beraht*. Lietuviškai jie perteikiami kaip „kariuomenė“ ir „šviesus“. Todėl reikšmė gali būti aiškinama ir kaip „šviesus karys“.
Istorinėje germanų vardų tradicijoje šviesa dažnai reiškė garbę, aiškumą bei gerą reputaciją. Kariuomenės motyvas buvo susijęs su gynyba, pareiga ir bendruomenės apsauga. Šios sąsajos apibūdina simbolinę reikšmę, o ne konkretaus žmogaus savybes.
Viduramžių kultūroje šviesumas galėjo reikšti kilnią kilmę arba gerą vardą. Vėlesniais laikotarpiais karinis dėmuo dažnai buvo suprantamas plačiau. Jis galėjo simbolizuoti ryžtą, atsakomybę ir pasirengimą tarnauti bendram tikslui.
Kai kuriuose šaltiniuose Herbertas aiškinamas kaip „garsioji kariuomenė“. Toks variantas kyla iš platesnės žodžio *beraht* reikšmės. Ji gali reikšti ne tik šviesumą, bet ir žinomumą arba spindintį išskirtinumą.
