Heraklis reiškia „Heros šlovė“ arba „Heros garbė“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiais „Hēra“ ir „kleos“.
„Hēra“ reiškia deivę Herą, o „kleos“ reiškia šlovę, garsą arba garbingą reputaciją. Pažodinis junginys nurodo šlovę, susijusią su Hera. Graikų mitologijoje toks aiškinimas turėjo paradoksalų atspalvį. Hera buvo pagrindinio herojaus priešininkė, nors jo vardas reiškė jos garbę.
Senovės graikų tradicijoje šlovė dažnai reiškė ilgalaikį atminimą. Ji buvo siejama su didvyriškais darbais, garbe ir viešu pripažinimu. Todėl Heraklis simboliškai gali reikšti išbandymus, paliekančius ryškų pėdsaką kultūroje.
Romėnų tradicijoje šis mitologinis veikėjas buvo vadinamas Herkuliu. Vėlesnėje Europos kultūroje jo vardas įgijo ne tik dieviškos kilmės, bet ir herojiškos šlovės atspalvį. Heraklis dažnai suvokiamas kaip mitinis vardas, susijęs su nepaprastais žygiais ir legendiniu pripažinimu.
