Henris reiškia „namų valdovas“ arba „namų šeimininkas“. Ši reikšmė siejama su senovės germanų žodžių junginiu, nusakančiu namus ir valdžią. Pirmoji dalis reiškia namus, šeimą arba gyvenamąją vietą. Antroji dalis reiškia valdovą, vadovą arba įtakingą asmenį.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia atsakomybę už namus ir jų žmones. Viduramžių visuomenėje ši sąvoka siejosi su pareiga saugoti šeimą, valdyti ūkį ir priimti sprendimus. Karališkoje tradicijoje reikšmė įgijo valdžios bei teisėto vadovavimo atspalvį.
Simboliniu požiūriu Henris gali būti siejamas su tvarka, globa ir atsakomybe. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl nelaikomos objektyviu asmens apibūdinimu. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir aiškinimas „galingas namų valdovas“.
Krikščioniškoje Europos tradicijoje ši reikšmė sustiprėjo dėl valdovų, šventųjų ir kilmingųjų vardo vartosenos. Skirtingais laikotarpiais jis reiškė ne tik šeimos autoritetą, bet ir politinę valdžią. Šiandien pažodinė reikšmė dažniau suprantama simboliškai.
