Henrieta reiškia „namų valdovė“ arba „namų šeimininkė“. Šis aiškinimas siejamas su germanų žodžiais *haim* ir *rīk*. *Haim* reiškia „namai“ arba „sodyba“, o *rīk* – „valdovas“, „galingas“ arba „turintis valdžią“.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia ryšį su namais, šeimos erdve ir atsakomybe. Viduramžių Europos tradicijose namai reiškė ne vien gyvenamąją vietą. Jie apėmė šeimą, turtą, paveldą ir socialinę tvarką. Todėl reikšmė galėjo būti suprantama kaip namų globėjos arba šeimos tvarkytojos simbolis.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Henrieta verčiama kaip „namų valdanti“ arba „galinga namų šeimininkė“. Šios formuluotės perteikia tą pačią pagrindinę prasmę, tačiau nėra atskiri, savarankiški vertimai. Simbolinėse interpretacijose vardas siejamas su saugumu, pastovumu ir gebėjimu kurti jaukią aplinką.
Krikščioniškoje Europos kultūroje ši reikšmė vėliau įgijo moralinį atspalvį. Namų globa buvo siejama su rūpesčiu, pareiga ir šeimos vienybe. Šiuolaikiniame vartojime Henrieta dažniausiai suvokiama kaip tradicinės vardo reikšmės forma, o simboliniai aiškinimai priklauso kultūrinei interpretacijai.
