Helianta siejama su saulės gėlės įvaizdžiu. Pažodžiui ši reikšmė aiškinama kaip „saulės žiedas“ arba „saulės gėlė“.
Pagrindą sudaro senovės graikų žodžiai hēlios, reiškiantis „saulė“, ir anthos, reiškiantis „žiedas“ arba „gėlė“. Lietuviškai šių žodžių junginys perteikiamas kaip „saulės gėlė“. Toks aiškinimas tiesiogiai siejamas su botanine saulėgrąžos samprata.
Helianta simbolinėje kalboje gali reikšti šviesą, šilumą, gyvybingumą ir atsigręžimą į saulę. Šie aiškinimai priklauso kultūrinei simbolikai, todėl nelaikomi objektyviais vardo faktais. Europos dailėje saulėgrąža dažnai simbolizuoja ištikimybę, pastovumą ir šviesos paiešką.
Graikų kultūroje saulė buvo siejama su dieviška tvarka, aiškumu ir gyvybės palaikymu. Gėlės simbolika skirtingose tradicijose galėjo reikšti grožį, trapumą arba atsinaujinimą. Dėl šios priežasties vardui priskiriamos kelios artimos interpretacijos: „saulės žiedas“, „saulės gėlė“ ir „šviesos žiedas“.
Helianta reikšmė nėra susijusi su konkrečia religine doktrina. Ji kyla iš kalbinių elementų ir vėliau įgyja poetinių kultūrinių prasmių.
