Helga pažodžiui dažniausiai aiškinama kaip „šventa“ arba „šventoji“. Ši reikšmė siejama su senovės germanų žodžiu *hailagaz, reiškusiu šventumą, neliečiamumą ir sakralumą. Senovės skandinavų kalboje artima forma heilagr buvo verčiama kaip „šventas“. Vokiškoje vardų tradicijoje vartojama forma Helga išlaikė šią semantinę kryptį.
Kai kuriuose aiškinimuose nurodoma ir reikšmė „sveika“, nes germanų šaknis *hail- siejama su sveikumu, vientisumu bei gerove. Šis aiškinimas laikomas giminingu, tačiau ne visada pateikiamas kaip pagrindinis. Todėl pažodinė reikšmė gali būti aiškinama dvejopai: „šventa“ arba „sveika“.
Religinėje tradicijoje žodis „šventas“ nurodo ryšį su dieviškumu, apeigomis ir dvasiniu tyrumu. Skandinavų kultūros kontekste jis galėjo apibūdinti vietas, daiktus ar asmenis, laikytus neliečiamais. Krikščioniškoje aplinkoje ši reikšmė susijusi su pašventimu ir moraliniu tyrumu. Simboliniuose aiškinimuose Helga siejama su apsauga, vidine darna ir pagarba dvasinėms vertybėms. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvūs žmogaus savybių aprašymai.
