Helė siejama su šviesos, spindesio ir ryškumo reikšmėmis. Senovės graikų žodis „helē“ aiškinamas kaip šviesumas, spindesys arba fakelas. Lietuviškai ši reikšmė perteikiama žodžiais „šviesi“, „spindinti“ ir „šviesos nešėja“.
Helė reikšmė dažnai suprantama tiesiogiai, kaip šviesos vaizdinys. Simboliniu lygmeniu ji gali žymėti aiškumą, regėjimą ir viltį. Tokios interpretacijos priklauso kultūrinei tradicijai, todėl nelaikomos pažodiniu vardo vertimu.
Graikų kultūros pasaulėvaizdyje šviesa buvo siejama su dieviškumu, tvarka ir pažinimu. Senovės tekstuose šviesos simbolis dažnai atskirdavo aiškumą nuo nežinios. Vėlesnėse krikščioniškose tradicijose šviesa įgijo tikėjimo, dvasinio budrumo ir tiesos simboliką.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė siejama su fakelu arba šviesą skleidžiančiu objektu. Kituose šaltiniuose pabrėžiama spindinti ar šviesi būtybė. Šie variantai artimi, tačiau jų negalima laikyti visiškai tapačiais vertimais.
Helė reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama ir kaip grožio bei išskirtinio švytėjimo ženklas. Toks suvokimas susiformavo dėl literatūros, mitologijos ir religinio simbolizmo poveikio. Pats vardas pirmiausia nurodo šviesos vaizdinį, o platesnės interpretacijos priklauso nuo kultūrinio konteksto.
