Helbertas siejamas su senųjų germanų dvikamieniu vardynu. Jo reikšmė aiškinama kaip „šviesi kariuomenė“ arba „spindintis karys“. Pirmasis dėmuo siejamas su germanų žodžiu *heri*, reiškiančiu „kariuomenę“ arba „karo būrį“. Antrasis dėmuo siejamas su žodžiu *beraht*, reiškiančiu „šviesus“, „spindintis“ arba „garsus“.
Pažodinė reikšmė jungia karinę paskirtį su šviesos ir garso įvaizdžiais. Senosiose germanų vardų tradicijose tokie dėmenys dažnai reiškė pageidaujamas savybes. Jie galėjo nurodyti drąsą, garbingą kilmę arba gerą reputaciją. Tai simbolinis aiškinimas, o ne patikrinamas konkretaus žmogaus apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose antrasis dėmuo verčiamas kaip „garsus“. Todėl Helbertas gali būti aiškinamas ir kaip „garsioje kariuomenėje pasižymintis“. Šis variantas priklauso nuo pasirenkamos senosios germanų formos bei jos rašybos.
Helbertas prasmiškai priklauso Europos karingųjų vardų sluoksniui. Viduramžių kultūroje šviesa dažnai simbolizavo garbę, aiškumą ir dievišką palankumą. Kariuomenės įvaizdis reiškė ne vien kovą, bet ir bendruomenės apsaugą. Tokios interpretacijos priklauso kultūros istorijai, todėl jų nereikėtų laikyti tiesioginėmis vardo savininko savybėmis.
