Gytautas dažniausiai aiškinamas kaip lietuvių dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „gyvas“ ir „tauta“. Pažodinis aiškinimas galėtų būti „gyva tauta“ arba „tas, kuris saugo tautos gyvastį“.
Lietuvių kalboje žodis „gyvas“ reiškia egzistuojantį, veiklų, gyvybingą ir nepraradusį jėgos. Žodis „tauta“ reiškia bendruomenę, kurią sieja kalba, kultūra, istorija ir savimonė. Todėl reikšmė pirmiausia susijusi su tautos išlikimu, gyvybingumu ir tęstinumu.
Simboliniu lygmeniu ši reikšmė gali būti siejama su atsakomybe už bendruomenę. Lietuvių kultūroje tauta dažnai suvokiama kaip kalbos, papročių ir atminties saugotoja. Tokia interpretacija nėra pažodinis žodyno apibrėžimas, todėl ją reikia vertinti kaip tradicinę simboliką.
Kai kuriuose aiškinimuose Gytautas interpretuojamas kaip „gyvas tautai“ arba „tautos gyvybės sergėtojas“. Šios formuluotės papildo pagrindinį aiškinimą, tačiau nėra atskiros, visuotinai nustatytos reikšmės. Vardo reikšmės centre išlieka gyvybės ir tautinės bendrystės sąsaja.
