Gvidonas siejamas su žodžiu „widu“, kuris senąja germanų kalba reiškė mišką arba medį. Todėl pažodinė vardo reikšmė aiškinama kaip „miško žmogus“, „miško globėjas“ arba „tas, kuris susijęs su medžiu“.
Gvidonas dažnai laikomas lietuviška vardo Guido forma. Guido reikšmė grindžiama senąja germanų šaknimi, susijusia su gamta, medžiais ir mišku. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma platesnė simbolinė reikšmė, siejama su vedimu, kryptimi arba vadovavimu. Šis aiškinimas kyla iš vardo vartosenos viduramžių tradicijoje, tačiau nėra tiesioginis pirminės reikšmės vertimas.
Europos kultūrose miškas dažnai simbolizavo paslaptį, gyvybę, prieglobstį ir ryšį su protėviais. Medis buvo suvokiamas kaip pastovumo, augimo bei kartų tęstinumo ženklas. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne įrodytos asmeninės savybės.
Gvidonas viduramžių krikščioniškame kontekste buvo siejamas su šventųjų vardyno tradicija. Dėl skirtingų kalbų rašybos ir tarimo jo reikšmė kartais aiškinama nevienodai. Vis dėlto pagrindinė etimologinė kryptis išlieka susijusi su mišku ir medžiu.
