Gvidas reiškia „miško žmogus“ arba „tas, kuris susijęs su giria“. Ši reikšmė siejama su senovės germanų žodžiu „widu“, lietuviškai reiškiančiu „mišką“ arba „giraitę“.
Pažodinė reikšmė kyla iš gamtinio įvaizdžio, o ne iš konkrečios profesijos ar socialinio vaidmens. Miškas germanų kultūroje buvo svarbi gyvenamoji, ūkinė ir religinė erdvė. Jis teikė medieną, maistą, prieglobstį ir medžioklės plotus.
Simboliniu lygmeniu miškas dažnai siejamas su gyvybe, paslaptimi, ištverme ir ryšiu su gamta. Tokios interpretacijos priklauso kultūriniam pasakojimui, todėl jos nėra pažodinės vardo reikšmės faktas. Krikščioniškoje tradicijoje vardas kartais aiškinamas per šventųjų ir dvasininkų vardų formas, tačiau religinė simbolika nepakeičia pirminės etimologijos.
Kai kuriuose šaltiniuose Gvidas siejamas su žodžiu „guido“, reiškiančiu vedlį arba vadovą. Šis aiškinimas laikomas vėlesne tradicija, susiformavusia dėl panašiai skambančių formų. Todėl pagrindinė reikšmė išlieka susijusi su mišku, o vedlio samprata laikoma alternatyvia interpretacija.
