Gustenė neturi vienos patikimai patvirtintos, visuose vardynuose pripažįstamos reikšmės. Dažniausiai ji siejama su vardų grupe, kurios ištakos veda į lotynišką žodį „augustus“. Lietuviškai jis verčiamas kaip „didingas“, „kilnus“ arba „gerbiamas“.
Ši reikšmė senovės Romoje buvo susijusi su pagarba, iškilumu ir aukštu statusu. Žodis „Augustus“ iš pradžių buvo garbės titulas, vėliau tapęs asmenvardžiu. Krikščioniškoje Europos tradicijoje su šiuo žodžiu susiję vardai įgijo iškilmingumo ir orumo atspalvį.
Gustenė gali būti aiškinama kaip lietuviška, savita moteriška forma, perteikianti kilnumo bei pagarbumo idėją. Toks aiškinimas laikytinas kilmės hipoteze, o ne galutiniu kalbotyros faktu. Kai kuriuose šaltiniuose vardas siejamas su Gustės arba Gusto vardų šeima. Tokiu atveju jo reikšmė išlaiko tą pačią garbės ir iškilumo kryptį.
Simboliniu požiūriu ši reikšmė įvairiose kultūrose siejama su orumu, pagarba ir išskirtine padėtimi. Tai kultūrinė interpretacija, o ne asmens savybių apibūdinimas. Skirtingais laikotarpiais panašūs vardai galėjo reikšti šeimos pagarbą, religinį iškilmingumą arba norą suteikti vaikui kilnią simbolinę tapatybę.
