Gustas siejamas su lotynišku žodžiu „augustus“. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip „gerbiamas“, „kilnus“ arba „didingas“.
Pažodinė reikšmė nurodo pagarbą, iškilumą ir ypatingą statusą. Senovės Romoje šis žodis buvo vartojamas kaip garbės epitetas. Juo apibūdindavo asmenį, laikomą išskirtiniu arba vertu ypatingo pripažinimo.
Romėnų tradicijoje „augustus“ reiškė ne tik socialinę padėtį. Žodis siejosi su iškilmingumu, autoritetu ir sakralia pagarba. Vėlesnėje Europos kultūroje ši reikšmė tapo susijusi su valdovų titulu bei imperatorišku orumu.
Gustas gali būti suvokiamas kaip sutrumpinta vardo forma, išlaikanti pagrindinę jo semantinę kryptį. Simbolinėse interpretacijose jis siejamas su orumu, pagarba ir kilniu įvaizdžiu. Šios interpretacijos priklauso kultūrinei tradicijai, todėl nėra asmens savybių įrodymas.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su didingumu, kituose labiau pabrėžiama pagarba. Abi reikšmės kyla iš to paties lotyniško žodžio vartosenos. Skirtingais laikotarpiais akcentas galėjo keistis pagal religinį, politinį arba kultūrinį kontekstą.
