Guntilda aiškinama kaip senųjų germanų vardyno junginys, siejamas su kova ir mūšiu. Pažodinis aiškinimas dažniausiai perteikiamas kaip „karo kovotoja“, „mūšio kovotoja“ arba „kovojanti dėl pergalės“.
Pirmasis reikšmės dėmuo gund senosiose germanų kalbose reiškė kovą, mūšį arba karinį susidūrimą. Antrasis dėmuo hild reiškė kovą, mūšį arba kovinį veiksmą. Dėl šių artimų reikšmių visas junginys kartais verčiamas kaip „karinga kovotoja“.
Guntilda simbolinė reikšmė gali būti siejama su ryžtu, ištverme ir gebėjimu ginti pasirinktas vertybes. Tai yra kultūrinė interpretacija, o ne mokslinė išvada apie žmogaus savybes. Germanų tradicijose kovos motyvas dažnai reiškė ne vien fizinį mūšį.
Jis galėjo simbolizuoti pareigą, garbę, ištikimybę giminei ir pasirengimą įveikti pavojų. Skandinavų pasakojimuose panašūs vardai buvo susiję su karžygių pasauliu ir dramatiškais likimais. Todėl reikšmė gali turėti ir istorinį, ir literatūrinį atspalvį.
Guntilda kartais aiškinama siauriau, kaip „mūšio šauklė“ arba „kovos gynėja“. Tokie variantai priklauso nuo skirtingo senųjų dėmenų vertimo. Vienintelio visiškai nusistovėjusio lietuviško vertimo šiam retam vardui nėra.
