Grigorijus reiškia „budrus“, „budintis“ arba „atidus“. Ši reikšmė siejama su graikų žodžiu grēgoros, reiškiančiu budėjimą ir sąmoningą dėmesį. Lietuviškas vertimas pabrėžia žmogų, kuris nemiega tiesiogine arba perkeltine prasme.
Pažodinė reikšmė apibūdina budrumą, pasirengimą ir gebėjimą pastebėti aplinką. Krikščioniškoje tradicijoje budėjimas dažnai siejamas su dvasiniu dėmesingumu. Jis reiškia sąžinės saugojimą, maldos susikaupimą ir pasirengimą atsakomybei.
Senovės graikų kultūroje budrumas buvo laikomas praktine ir moraline būsena. Jis padėjo saugoti bendruomenę, namus bei svarbias vertybes. Simboliniuose aiškinimuose ši reikšmė gali reikšti įžvalgumą, atsakomybę ir vidinį susitelkimą.
Viduramžių krikščionybėje žodis, susijęs su budėjimu, įgijo papildomą religinį atspalvį. Jis buvo vartojamas kalbant apie dvasinį budrumą ir tikėjimo saugojimą. Todėl vardas Grigorijus skirtinguose kontekstuose gali būti aiškinamas keliais artimais būdais.
Pagrindinė reikšmė išlieka susijusi su budrumu. Kiti aiškinimai ją papildo atidumo, sargumo ir sąmoningumo prasmėmis.
