Gracija reiškia „malonė“, „žavesys“ arba „elegancija“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu gratia, reiškiančiu palankumą, malonę ir dėkingumą.
Senovės Romoje gratia galėjo nusakyti asmens palankumą, dėkingumą arba visuomenėje pelnytą prielankumą. Krikščioniškoje tradicijoje malonė įgijo religinį atspalvį. Ji reiškė Dievo teikiamą dvasinę dovaną, kurios žmogus neįgyja vien savo pastangomis.
Vėlesnėje Europos kultūroje šis žodis pradėtas sieti su išvaizdos grakštumu, manierų subtilumu ir judesių darnumu. Meno kalboje gracija dažnai apibūdina estetinį lengvumą bei harmoningą formą.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir dėkingumo reikšmė. Ji kyla iš platesnio lotyniško žodžio vartojimo, nes gratia galėjo reikšti padėką arba malonų atsaką. Todėl vardas gali būti suprantamas keliais artimais būdais.
Religinėje aplinkoje Gracija pirmiausia siejama su malonės samprata. Pasaulietiniame kontekste labiau pabrėžiami žavesys, elegancija ir kultūrinis rafinuotumas. Šios simbolinės interpretacijos apibūdina vardo reikšmės lauką, tačiau nenusako konkretaus žmogaus savybių.
