Gotfridas pažodžiui reiškia „Dievo taika“. Šis aiškinimas siejamas su senosios germanų kalbos junginiu, sudarytu iš žodžių „gudą“ ir „fridu“. Pirmasis žodis reiškia dievą, o antrasis nurodo taiką, ramybę arba apsaugą.
Gotfridas jungia dvi reikšmines sąvokas į vieną religinį palinkėjimą. Taika čia gali būti suprantama kaip santarvė tarp žmonių, vidinė ramybė arba dieviška globa. Tokia interpretacija būdinga viduramžių Europos vardų tradicijai, kur vardai dažnai išreiškė tikėjimą ir pageidaujamą gyvenimo kryptį.
Krikščioniškame kontekste Dievo taikos samprata siejama su dvasine apsauga, susitaikymu ir ramybės siekiu. Tai kultūrinis bei religinis simbolizmas, o ne žmogaus savybių aprašymas. Gotfridas skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamas kaip palaiminimo, globos arba taikaus gyvenimo ženklas.
Kai kuriuose aiškinimuose antroji dalis verčiama kaip „ramybė“, „taika“ arba „saugumas“. Šie variantai neprieštarauja vienas kitam, nes senasis germanų žodis apėmė kelias artimas prasmes. Todėl tiksliausias bendras vertimas yra „Dievo taika“.
