Gostauto reikšmė nėra visiškai vienareikšmiškai nustatyta. Dažniausiai ji aiškinama siejant vardą su dviem lietuvių kalbos dėmenimis: „gost-“ ir „taut-“. Dėmuo „gost-“ gali būti siejamas su žodžiu „gostas“, reiškiančiu svečią arba atvykėlį. Dėmuo „taut-“ siejamas su lietuvišku žodžiu „tauta“, reiškiančiu žmonių bendruomenę ar gentį.
Todėl Gostautas kartais laisvai verčiamas kaip „tautos svečias“, „svečią priimantis“ arba „su tauta susijęs žmogus“. Šie vertimai yra aiškinamosios interpretacijos, o ne neginčijama pažodinė reikšmė. Lietuvių senųjų dvikamienių vardų sandara dažnai leidžia kelis semantinius aiškinimus.
Simboliniu požiūriu reikšmė siejama su svetingumu, bendruomeniškumu ir ryšiu su savo krašto žmonėmis. Lietuvių kultūroje svečias tradiciškai laikytas gerbtinu asmeniu, o tauta suvokta kaip bendros kilmės, kalbos ir papročių bendruomenė. Dėl to Gostautas gali būti interpretuojamas kaip vardas, jungiantis svetingumo ir tautinės priklausomybės vaizdinius.
Kai kuriuose aiškinimuose pirmasis dėmuo siejamas ne tik su svečiu, bet ir su senesne asmenvardžių tradicija. Tokiu atveju tiksli reikšmė lieka hipotetinė. Patikimiausia ją pateikti kaip tradicinį kalbinį aiškinimą, o ne kaip nustatytą žodyno vertimą.
