Glorija pažodžiui reiškia „šlovė“, „garbė“ arba „spindesys“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu gloria, reiškiančiu šlovę, gerą vardą ir išaukštinimą. Lietuviškas reikšmės perteikimas priklauso nuo pasirinkto konteksto. Istoriniuose tekstuose gloria dažnai nusako pripažinimą, garbingą reputaciją arba pergalės atminimą.
Glorija krikščioniškoje tradicijoje turi religinį atspalvį. Žodis Gloria vartojamas liturginiame himne, kur jis reiškia Dievo šlovinimą. Šiame kontekste reikšmė susijusi ne su asmeniniu žinomumu, o su pagarba ir garbinimu. Tai yra kultūrinis bei religinis aiškinimas, o ne vienintelė vardo interpretacija.
Romėnų kultūroje gloria galėjo reikšti karinę šlovę, visuomeninį pripažinimą ir išliekantį atminimą. Vėlesnėje Europos kultūroje žodis įgijo platesnę simbolinę prasmę. Jis pradėjo sietis su kilnumu, šviesa, garbe ir dvasiniu išaukštinimu. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiamas „spindesio“ aspektas, tačiau tai yra perkeltinė interpretacija. Pažodinė reikšmė išlieka susijusi su šlove ir garbe.
