Girstautas tradiciškai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su girios ir tautos vaizdiniais. Jo simbolinė reikšmė gali būti perteikiama kaip „girios tauta“ arba „miško žmonės“.
Pirmasis sandas siejamas su lietuvišku žodžiu „giria“, reiškiančiu didelį mišką. Antrasis sandas siejamas su žodžiu „tauta“, reiškiančiu žmonių bendruomenę, gentį ar krašto gyventojus. Todėl pažodinis aiškinimas jungia gamtinę erdvę su bendruomenine tapatybe.
Girstautas neturi vienos visuotinai patvirtintos reikšmės, todėl aiškinimas priklauso nuo dvikamienių vardų sandaros. Kalbotyros požiūriu tai nėra tiesioginis įprasto sakinio vertimas. Tai vardinė žodžių šaknų jungtis, išlaikanti seną simbolinį mąstymą.
Lietuvių kultūroje giria siejama su protėvių atmintimi, gyvybe ir saugia erdve. Tauta simbolizuoja ryšį, tęstinumą ir bendrą kilmę. Šios sąsajos priklauso kultūrinei interpretacijai, o ne tiksliai žodyno definicijai.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas gali būti suprantamas kaip „girios tautos žmogus“. Toks variantas pabrėžia priklausymą gamtai ir bendruomenei, tačiau lieka interpretacinis.
