Girius siejamas su lietuvišku žodžiu „giria“, reiškiančiu didelį, vientisą mišką. Pažodinė reikšmė gali būti perteikiama kaip „girių žmogus“, „miško vaikas“ arba „susijęs su giria“.
Ši reikšmė pirmiausia simbolizuoja gamtinę erdvę, medžių gausą ir laukinės aplinkos didybę. Lietuvių kultūroje giria dažnai suvokiama kaip gyvybės, tęstinumo ir paslapties vieta. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis žodyno apibrėžimas.
Girius gali būti aiškinamas ir plačiau. Giria čia tampa gimtosios žemės, natūralios tvarkos bei ryšio su protėvių aplinka ženklu. Baltų tradicijų kontekste miškas buvo svarbi kasdienio gyvenimo, tikėjimų ir pasakojimų erdvė. Vis dėlto nėra vienos privalomos simbolinės reikšmės.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su ramia, saugia miško erdve. Kituose akcentuojamas girios tankumas, gausa ir ilgaamžiškumas. Šios interpretacijos priklauso simbolikai, o ne patvirtintai asmens savybių prognozei. Girius išlaiko aiškų ryšį su lietuvišku gamtos vaizdiniu.
