Girioto reikšmė siejama su lietuvišku žodžiu „giria“, reiškiančiu didelį mišką arba miškingą vietovę. Pažodžiui ši reikšmė gali būti aiškinama kaip „susijęs su giria“ arba „girių žmogus“.
Lietuvių kultūroje giria reiškė ne vien medžių telkinį. Ji buvo suvokiama kaip erdvė, kurioje susitinka gamta, žmogus ir bendruomenės atmintis. Todėl tokia reikšmė simboliškai siejama su miško didybe, gyvybingumu ir natūralia aplinka.
Tai yra simbolinis aiškinimas, o ne vienareikšmė žodyno definicija. Lietuviškuose varduose gamtos žodžiai dažnai perteikdavo ryšį su kraštovaizdžiu, protėvių žeme ir pasaulio tvarka. Giriotas šiuo požiūriu gali reikšti žmogų, siejamą su giria arba miško pasauliu.
Kai kuriuose aiškinimuose galimas ir platesnis vertimas – „miško globojamas“ arba „girių apsuptas“. Šios formuluotės laikytinos poetinėmis interpretacijomis. Istoriniuose vardų aiškinimuose gamtinė reikšmė dažnai buvo suprantama tiesiogiai, o vėlesniais laikais ji tapo simbolinė.
