Girenė siejama su lietuvišku žodžiu „giria“, reiškiančiu didelį mišką arba miškingą vietovę. Todėl pažodinė reikšmė aiškinama kaip „miško“, „miško dvasios“ arba „girių globėjos“ vardas. Šis aiškinimas remiasi lietuvių kalbos žodyno reikšmėmis ir vardų darybos tradicija.
Giria lietuvių kultūroje dažnai suvokiama kaip gyva, paslaptinga ir sauganti erdvė. Tautosakoje miškas siejamas su protėvių atmintimi, gamtos jėgomis ir dvasiniu prieglobsčiu. Tokia simbolika priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne tiesioginei žodinei reikšmei.
Girenė gali būti suprantama ir kaip poetiškas ryšio su gamta ženklas. Ši interpretacija pabrėžia miško ramybę, tankumą ir gyvybingumą. Skirtinguose laikotarpiuose miškas lietuvių sąmonėje reiškė ir kasdienį pragyvenimo šaltinį, ir tautinės tapatybės erdvę.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose vardui suteikiama „girių mergelės“ reikšmė. Tai simbolinis, vaizdinis aiškinimas, kurio nereikėtų laikyti atskira patvirtinta žodyno reikšme. Pagrindinė semantinė sąsaja išlieka lietuviškas miško ir girios vaizdinys.
