Girdutis dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas vardas, siejamas su girdėjimo ir klausymosi samprata. Jo pažodinė reikšmė gali būti perteikiama žodžiais „girdintis“, „tas, kuris girdi“ arba „klausantis“. Šis aiškinimas remiasi lietuvišku veiksmažodžiu „girdėti“, reiškiančiu suvokti garsą klausa.
Girdutis reikšmė nėra susijusi vien su fiziniu gebėjimu girdėti. Simboliniuose aiškinimuose klausymas siejamas su dėmesingumu, supratimu ir gebėjimu priimti aplinkos ženklus. Lietuvių kultūroje girdėjimas dažnai suvokiamas kaip ryšys su žmonių žodžiais, gamtos garsais ir protėvių pasakojimais.
Kai kuriose tradicijose klausymasis laikomas išminties pradžia. Senovės graikų filosofijoje gebėjimas klausytis siejamas su mokymusi ir savęs pažinimu. Krikščioniškame kontekste girdėjimas kartais simbolizuoja Dievo žodžio priėmimą.
Galimi ir platesni semantiniai aiškinimai. Girdutis gali būti suprantamas kaip „įsiklausantis“ arba „gerai suprantantis“. Šie aiškinimai yra simboliniai, todėl jų nereikėtų laikyti vienintele oficialia vardo reikšme. Skirtingais laikotarpiais toks vardas galėjo būti suvokiamas kaip pagarbus ryšys su žodžiu, balsu ir perduodama žinia.
