Gintauta tradiciškai aiškinama kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „ginti“ ir „tauta“.
Pažodinė jo reikšmė gali būti perteikiama junginiu „tautos gynėja“ arba „ginanti tautą“. Lietuvių kalboje žodis „ginti“ reiškia saugoti, remti ir atremti grėsmę. Žodis „tauta“ reiškia bendros kultūros, kalbos ar istorijos žmonių bendruomenę.
Gintauta simboliškai gali išreikšti rūpinimąsi bendruomene, atsakomybę už artimuosius ir ištikimybę savoms šaknims. Tokia simbolika būdinga lietuviškai vardų tradicijai, kurioje asmenvardžiai dažnai siejami su pareiga, kilnumu ir visuomeniniu vaidmeniu. Šios interpretacijos yra kultūrinės, o ne moksliniai asmens savybių aprašymai.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ne tik su tautos gynimu, bet ir su tautos saugojimu. Skirtumas atsiranda dėl veiksmažodžio „ginti“ platesnės reikšmės. Jis gali reikšti tiek aktyvų priešinimąsi pavojui, tiek nuolatinę globą.
Gintauta reikšmė nėra susijusi su konkrečia religine doktrina. Ji labiau atspindi lietuvišką kalbinę ir kultūrinę tradiciją. Istoriškai tokie vardai galėjo simboliškai perteikti šeimos lūkesčius, visuomeninę atsakomybę arba ryšį su tėvyne.
