Gintaras reiškia gintarą – sukietėjusią fosilinę sakų medžiagą, randamą prie Baltijos jūros. Lietuvių kalbos žodis „gintaras“ į kitas kalbas dažniausiai verčiamas anglišku žodžiu „amber“.
Pažodinė reikšmė siejama su natūralia medžiaga, pasižyminčia gelsva, rusva arba balkšva spalva. Kai kuriuose gabaluose matomos augalų dalelės ar smulkūs vabzdžiai. Šis faktas paaiškina, kodėl gintaras laikomas išsaugotos praeities ženklu.
Baltijos kultūroje gintaras buvo naudojamas papuošalams, amuletams ir prekybai. Jo reikšmė siejosi su saule, šviesa, šiluma ir jūros pakrante. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne moksliškai nustatytos vardo savybės.
Senovės tradicijose gintarui priskirtos apsauginės bei gydomosios galios. Tokie teiginiai priklauso folklorui ir liaudies tikėjimams. Šiuolaikinėje kalboje Gintaras pirmiausia suprantamas kaip gamtos įkvėptas asmenvardis.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su švytėjimo ir ilgaamžiškumo simbolika. Šios sąsajos kyla iš gintaro išvaizdos bei kultūrinės patirties. Gintaras todėl gali būti suvokiamas kaip Baltijos kraštovaizdžio ir gamtos atminimo ženklas.
