Ginta siejama su lietuvišku žodžiu „gintaras“, kuris reiškia suakmenėjusią sakų dervą. Į lietuvių kalbą šis žodis verčiamas kaip „amber“ anglų kalboje arba „ambre“ prancūzų kalboje.
Gintaro reikšmė dažniausiai aiškinama per šviesą, šilumą ir išskirtinę gamtos medžiagą. Baltijos kraštuose gintaras nuo seno buvo laikomas vertingu papuošalų ir mainų objektu. Jo spalvos siejamos su saule, medumi, ugnimi ir auksiniu spindesiu.
Skirtingose kultūrose gintaras simboliškai siejamas su apsauga, gyvybingumu ir ilgaamžiškumu. Šie aiškinimai priklauso simbolikos sričiai, todėl nelaikomi objektyviais vardo apibrėžimais. Senovės tradicijose gintarui kartais priskirtos gydomosios arba apsauginės savybės.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Ginta suprantama kaip trumpesnė gintaro tematikos forma. Kituose šaltiniuose ji pateikiama kaip savarankiškas baltų vardų šeimos variantas. Todėl pažodinė reikšmė nėra visiškai vienoda visuose vardynuose.
Gintaro įvaizdis keitėsi kartu su kultūriniu požiūriu į gamtą ir papuošalus. Iš pradžių jis buvo vertinamas kaip reta gamtos medžiaga. Vėliau tapo Baltijos regiono kultūros ir tapatybės simboliu.
