Ginbutas aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su gynybos ir būties sąvokomis. Jo pažodinė interpretacija gali būti „ginantis būtį“ arba „saugantis gyvastį“.
Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „ginti“. Šis žodis reiškia saugoti, globoti arba priešintis grėsmei. Antrasis dėmuo siejamas su žodžiu „būti“. Lietuviškai jis reiškia egzistuoti, gyvuoti arba išlikti. Todėl Ginbutas semantiškai jungia apsaugos ir gyvybingumo idėjas.
Lingvistinė reikšmė nėra vienintelė visiškai nustatyta interpretacija. Kai kuriuose vardų aiškinimuose antrasis dėmuo siejamas su senesne šaknimi „but-“. Ji gali nurodyti buvimą, gyvenimą arba pastovumą. Tokia versija išlaiko panašią bendrą prasmę.
Simboliniuose aiškinimuose ši reikšmė siejama su namų, šeimos ir gyvybės saugojimu. Baltų kultūros kontekste gynyba dažnai suvokiama kaip atsakomybė už bendruomenę. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis istorinis faktas. Skirtingais laikotarpiais būties motyvas galėjo reikšti išlikimą, tęstinumą arba gyvenimo palaikymą. Ginbutas šiuo požiūriu perteikia apsauginę ir gyvybę palaikančią simboliką.
