Gilvilas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su gylio ir vilties sąvokomis. Pažodinis simbolinis aiškinimas būtų „gili viltis“ arba „tas, kuriame glūdi gili viltis“.
Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „gilus“, reiškiančiu didelį gylį, vidinį turiningumą ar sunkiai aprėpiamą plotį. Antrasis dėmuo artinamas prie žodžio „viltis“, reiškiančio tikėjimą palankia ateitimi. Tokia interpretacija remiasi vardų dėmenų simbolika, o ne tiesioginiu žodyno vertimu.
Lietuvių tradicijoje gylis gali simbolizuoti išmintį, brandą ir vidinį pasaulį. Viltis dažnai siejama su atkaklumu, laukimu ir pasitikėjimu ateitimi. Krikščioniškame kontekste viltis laikoma viena svarbių dvasinių nuostatų. Senosiose baltų vardų interpretacijose gamtos ir dvasinės sąvokos neretai jungtos į prasminius vardus.
Gilvilas neturi vienos visuotinai patvirtintos reikšmės. Kalbotyroje galimi skirtingi dėmenų aiškinimai, todėl „gili viltis“ laikytina pagrindine simboline interpretacija. Gilvilas gali būti suvokiamas kaip vardas, perteikiantis gilų tikėjimą ateitimi.
