Gilbertas pažodžiui siejamas su senosios germanų kalbos dūriniu, sudarytu iš žodžių gisil ir beraht. Gisil reiškia įkaitą, įkaitą ar kilmingos giminės įsipareigojimą užtikrinantį asmenį. Beraht reiškia šviesų, spindintį, garsų arba iškilų. Todėl pažodinė reikšmė dažniausiai perteikiama kaip „šviesus įkaitas“ arba „kilmingas įkaitas“.
Ši reikšmė pirmiausia priklauso kalbiniam aiškinimui, o ne vienai konkrečiai legendai. Viduramžių Europoje įkaito sąvoka galėjo būti susijusi su sutartimis, ištikimybe ir politiniais įsipareigojimais. Šviesumas germanų simbolikoje dažnai siejamas su garbe, matomumu ir gera reputacija. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis asmens apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose Gilbertas aiškinamas kaip „spindintis įkaitas“ arba „garsus įkaitas“. Skirtumai atsiranda dėl skirtingų beraht vertimų. Germanų vardų tradicijoje tokie dūriniai dažnai jungdavo socialinį statusą su pageidaujama simboline savybe. Vėlesniais laikotarpiais pirminė žodžių sandara daugeliui vartotojų tapo nebeskaidri. Dėl to reikšmė imta suvokti kaip vientisas tradicinis vardas, o ne kasdienė frazė.
