Giedrius reiškia giedrą, šviesų ir debesų neužtemdytą. Ši reikšmė siejama su lietuvišku žodžiu „giedras“, reiškiančiu skaidrų dangų arba ramų orą.
Pažodžiui vardas nusako aiškumą, šviesą ir tyrą aplinkos būseną. Lietuvių kalboje žodis „giedras“ vartojamas kalbant apie dangų, nuotaiką arba išraišką. Todėl reikšmė gali būti suprantama tiesiogiai ir perkeltine prasme.
Giedrius simboliškai siejamas su šviesia diena, ramybe ir vidine darna. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne moksliškai nustatytos asmens savybės. Lietuviškoje tradicijoje giedras dangus dažnai reiškia palankias sąlygas, gerą nuotaiką ir aiškų matomumą.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiamos artimos reikšmės: „šviesus“, „ramus“, „skaidrus“ ir „linksmas“. Jos kyla iš skirtingų žodžio „giedras“ vartojimo atspalvių. Senesnėje kalboje giedrumas pirmiausia apibūdino gamtos būseną, o vėliau įgavo emocinę prasmę.
Šio vardo reikšmė nėra susijusi su konkrečiu religiniu veikėju ar mitologiniu pasakojimu. Ji remiasi lietuvių kalbos žodynu ir simboliniu gamtos vaizdiniu.
