Giedrė reiškia giedrumą, šviesą ir aiškų dangų. Pažodžiui šis vardas siejamas su lietuvišku žodžiu „giedras“, reiškiančiu be debesų, šviesų, tyrą arba ramų. Moteriškoji forma perteikia tą pačią semantinę kryptį, tačiau vartojama kaip asmenvardis.
Lietuvių kalboje žodis „giedras“ gali apibūdinti dangų, orą, balsą arba nuotaiką. Todėl reikšmė nėra susijusi vien su gamtos reiškiniu. Ji apima aiškumo, skaidrumo ir ramybės vaizdinius. Tai kalbinė reikšmė, o ne mokslinis žmogaus savybių apibūdinimas.
Giedrė simboliškai gali būti siejama su saulėta diena, švariu horizontu ir vidine taika. Tokios interpretacijos būdingos lietuviškai gamtos pasaulėjautai, kurioje dangus dažnai tampa dvasinės būsenos ženklu. Baltų kultūros vaizdiniuose šviesa ir giedras dangus siejami su tvarka, palankumu bei gyvybingumu. Šis ryšys yra kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginė žodyno reikšmė.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas suprantamas kaip „šviesi“, „skaidri“ arba „rami“. Šios formuluotės išplečia pagrindinę reikšmę, bet nepakeičia jos lietuviško pagrindo. Skirtingais laikotarpiais giedrumas galėjo reikšti ir gerą orą, ir aiškų, neaptemdytą pasaulio suvokimą.
