Germinas dažniausiai aiškinamas kaip vardas, siejamas su dygimo, augimo ir gyvybingumo vaizdiniais. Pažodinis aiškinimas remiasi lietuvių kalbos žodžiu „germas“, reiškiančiu daigą, užuomazgą arba pradėjusią augti gyvybės dalį. Su tuo siejamas ir veiksmažodis „germti“, verčiamas kaip „dygti“ arba „augti“.
Ši reikšmė simboliškai siejama su pradžia, atsinaujinimu ir natūraliu vystymusi. Lietuviškoje žemdirbystės tradicijoje dygstantis grūdas reiškė gyvybės tęstinumą, derlių ir metų ciklo atsinaujinimą. Tokios sąsajos priklauso simbolinei interpretacijai, o ne moksliškai nustatytai asmens savybių prognozei.
Germinas kartais aiškinamas ir kaip vardas, pabrėžiantis gyvybės užuomazgą. Kai kuriuose vardų šaltiniuose pateikiami skirtingi šaknies aiškinimai, todėl vienintelė reikšmė nėra visiškai įtvirtinta. Vis dėlto lietuviškas dygimo vaizdinys laikomas nuosekliausiu aiškinimu. Germino reikšmė gali būti suprantama kaip augimo pradžia, besiformuojanti gyvybė arba veržimasis į brandą.
