Gerardo pažodinė reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „stipri ietis“ arba „ietimi stiprus“. Šis aiškinimas siejamas su senųjų germanų žodžiais, reiškiančiais ietį ir tvirtumą. Todėl Gerardas semantiškai jungia ginklo simbolį su atsparumo sąvoka.
Žodis „ger“ senosiose germanų kalbose reiškė ietį arba duriamąjį ginklą. Elementas „hard“ reiškė kietą, tvirtą, stiprų arba ryžtingą. Pažodinis junginys nebuvo kasdienis apibūdinimas, o sudėtinio asmenvardžio reikšmė.
Kultūriniuose aiškinimuose ietis dažnai simbolizuoja apsaugą, kryptį ir pasirengimą ginti bendruomenę. Tvirtumo dalis simboliškai siejama su ištverme, patikimumu ir atsparumu išbandymams. Tai yra kultūrinės interpretacijos, o ne įrodyti konkretaus žmogaus bruožai.
Viduramžių krikščioniškoje aplinkoje ši reikšmė galėjo įgyti dvasinį atspalvį. Ietis simbolizavo tikėjimo gynimą, o tvirtumas reiškė pastovumą pasirinktoje laikysenoje. Kai kuriuose aiškinimuose Gerardas verčiamas ir kaip „drąsus ieties nešėjas“, tačiau tai artimesnė interpretacija, o ne tiesioginis vertimas.
Reikšmės suvokimas skirtingais laikotarpiais kito. Kariniame kontekste svarbiausia buvo ginklo ir jėgos asociacija, o vėliau išryškėjo moralinis tvirtumas. Šiandien Gerardas dažniau suprantamas simboliškai, kaip ryžto, apsaugos ir vidinės atramos junginys.
