Geraldas pažodžiui reiškia „ieties valdovas“ arba „tas, kuris valdo ietimi“. Šis aiškinimas siejamas su senovės germanų žodžiais ger, reiškiančiu ietį, ir wald, reiškiančiu valdyti. Todėl reikšmėje susijungia ginklo simbolis ir valdžios samprata.
Ietis senosiose Europos kultūrose reiškė karybą, apsaugą, ryžtą ir pasirengimą ginti bendruomenę. Valdymo dalis nurodė vadovavimą, atsakomybę bei gebėjimą priimti sprendimus. Tai yra kultūrinės interpretacijos, o ne asmenybės savybių įrodymas.
Geraldas kai kuriuose šaltiniuose aiškinamas ir kaip „ietimi valdantis“. Šis variantas išlaiko tą pačią pagrindinę semantiką, tik labiau pabrėžia veiksmą. Viduramžių krikščioniškoje aplinkoje ginklo simbolis kartais įgydavo dvasinės apsaugos prasmę.
Vėlesniais laikotarpiais reikšmė dažnai buvo suvokiama simboliškai. Ietis reiškė ne vien karinę jėgą, bet ir principingą laikyseną. Valdovas galėjo būti suprantamas kaip atsakingas tvarkos saugotojas, o ne vien politinis lyderis.
