Genutviltė neturi vienos oficialiai patvirtintos pažodinės reikšmės. Šis vardas laikomas lietuviškos darybos junginiu, sudarytu iš dviejų vardinių dėmenų.
Aiškiausiai atpažįstamas antrasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „viltis“. Lietuvių kalboje viltis reiškia tikėjimą palankia ateitimi arba laukiamu geru rezultatu. Todėl Genutviltė simboliškai gali būti aiškinama kaip „genutė, lydima vilties“ arba „viltį nešanti“.
Pirmasis dėmuo „Genu-“ gali būti susijęs su lietuviška trumpine ar malonine vardo forma Genutė. Jo savarankiška reikšmė šiame junginyje nėra patikimai nustatyta. Dėl to pažodinis viso vardo vertimas išlieka sąlyginis, o ne žodyninis.
Vilties simbolika būdinga lietuvių tautosakai, krikščioniškai kultūrai ir daugeliui kitų tradicijų. Krikščionybėje viltis laikoma viena svarbių dvasinių laikysenų. Pasaulietiniame kontekste ji siejama su ateities lūkesčiu, ištverme ir prasmingo tikslo siekimu.
Genutviltė gali būti suvokiama kaip švelnaus skambesio vardas, kuriame asmeninis dėmuo susiejamas su pozityvia sąvoka. Tokia interpretacija yra simbolinė, nes nėra atskiro autoritetingo šio vardo reikšmės žodyno įrašo.
