Genutė dažniausiai laikoma lietuviška mažybine vardo Genovaitė forma. Jos reikšmė siejama su senovės germanų kalbų žodžiais, reiškiančiais giminę, gentį arba tautą, ir moterį. Todėl pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas kaip „tautos moteris“ arba „giminės moteris“.
Šis vertimas nėra visiškai vienodas visuose vardų žodynuose. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama genties arba šeimos narystė, kituose – moteriškas ryšys su bendruomene. Tokie skirtumai atsiranda dėl neaiškios labai senų germanų kalbų žodžių rekonstrukcijos.
Viduramžių Europos tradicijoje panaši reikšmė buvo siejama su priklausymu giminei ir visuomenei. Tai istorinis kalbinis paaiškinimas, o ne asmens savybių apibūdinimas. Simboliniuose aiškinimuose vardas gali reikšti ryšį, tęstinumą, šeimos atmintį ir bendruomeniškumą.
Genutė lietuviškoje vartosenoje skamba švelniai ir artimai. Mažybinė forma pakeičia vardo emocinį atspalvį, tačiau nepanaikina pagrindinės etimologinės sąsajos su gimine ar gentimi. Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė galėjo būti suvokiama kaip socialinis priklausymas, kilmė arba šeimos tapatybė.
