Genadijus reiškia „kilmingas“, „dorus“ arba „dosnus“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu „gennadios“, lietuviškai perteikiamu kaip „kilnus“ ar „geros kilmės“.
Pažodinė reikšmė pabrėžia ne socialinį statusą, o vertingą elgesį, taurų būdą ir pagarbą kitiems. Graikų kalbos tradicijoje žodis galėjo nusakyti žmogų, pasižymintį kilnumu, dosnumu arba garbingu elgesiu.
Krikščioniškame kontekste ši reikšmė buvo siejama su dorybingu gyvenimu, gailestingumu ir pasirengimu padėti. Tai kultūrinė interpretacija, o ne objektyvus žmogaus savybių aprašymas.
Bizantijos ir stačiatikių tradicijose kilnumas dažnai aiškintas kaip dvasinis dosnumas. Jis galėjo reikšti ne tik materialų dalijimąsi, bet ir gebėjimą atleisti, globoti bei tarnauti bendruomenei.
Genadijus skirtingais laikotarpiais suvoktas kaip pagarbus, taurios laikysenos ir gero nusiteikimo ženklas. Kai kuriuose aiškinimuose akcentuojama kilmė, kituose – moralinis dosnumas. Abi kryptys kyla iš tos pačios senosios reikšmės, tačiau jų atspalviai skiriasi. Todėl Genadijus gali būti verčiamas keliais artimais žodžiais, nes vienas lietuviškas atitikmuo neperteikia visų prasmės sluoksnių.
