Gelma siejama su lietuvišku žodžiu „gelmė“. Pažodžiui jis reiškia gilią vietą, vidinį gylį arba sunkiai pasiekiamą erdvę. Lietuvių kalboje gelmė gali apibūdinti vandens telkinio dugno gylį. Ji gali nusakyti ir minties, jausmo ar patirties gilumą.
Pagrindinė reikšmė yra „giluma“ arba „gylis“. Toks aiškinimas remiasi lietuviško bendrinio žodžio prasme. Jis nėra paremtas vienu konkrečiu istoriniu asmeniu, religiniu veikėju ar mitologiniu pasakojimu. Todėl simbolinės interpretacijos neturėtų būti laikomos tiesiogine žodyno reikšme.
Lietuviškoje kultūrinėje vaizduotėje gelmė dažnai siejama su vandeniu, žeme ir paslėptais klodais. Literatūroje ji gali simbolizuoti vidinį pasaulį, tylą, paslaptį arba brandą. Šios asociacijos priklauso meniniam ir kultūriniam suvokimui.
Gelma gali būti aiškinama ir kaip gilumo, o ne paviršutiniškumo simbolis. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama vidinė gelmė arba prasmingumas. Toks aiškinimas yra interpretacinis, nes vieninga papildoma reikšmė nėra patikimai nustatyta. Skirtingais laikotarpiais gelmės įvaizdis reiškė paslėptą išmintį, gamtos jėgą arba nežinomybę.
