Gėja dažniausiai siejama su senovės graikų žodžiu Gaia, kuris lietuviškai verčiamas kaip „Žemė“. Šis žodis reiškia pasaulį, žemę arba gyvybę teikiančią gamtos pradžią. Lietuviškoje vartosenoje Gėja dažnai suprantama kaip žemės motinos simbolis.
Senovės graikų tradicijoje Gaia buvo pirmapradė žemės būtybė ir kosminės tvarkos dalis. Ji vaizdavo pačią žemę, o ne konkrečią vietovę ar valstybę. Šis aiškinimas priklauso mitologiniam pasaulėvaizdžiui, todėl neturėtų būti laikomas pažodine šiuolaikinio vardo definicija.
Gėja simboliškai siejama su gyvybe, derlingumu, gamtos ciklais ir pasaulio pagrindu. Tokios sąsajos būdingos įvairioms žemdirbystės kultūroms, kur žemė suvokiama kaip maitinanti ir sauganti jėga. Simbolinė reikšmė gali kisti pagal laikotarpį, šeimos tradiciją ir kultūrinį kontekstą.
Šiuolaikinėje kalboje vardas kartais siejamas su ekologija, planetos vientisumu ir pagarba gamtai. Tokia interpretacija kyla iš platesnio Gaia vaizdinio, o ne iš atskiro lietuviško žodyno apibrėžimo. Todėl vardui priskiriamos reikšmės apima žemę, gyvybę, gamtos pradžią ir motinišką globą.
